Dictionary of the Lithuanian Language.
gauras — gaũras sm. (4) K, K.Būg, gauras (3) Kv 1. ppr. pl. plaukas; gyvaplaukis: Kūnas gauraĩs, galva plaukais apžėlusi J. Gauraĩ nušiurę J. Senis visas gaurais apaugęs kap ožys Klvr. Kokie ano ten plaukai, turi kelius gaurùs, ir viskas! Vvr. Lemputė … Dictionary of the Lithuanian Language
apiplikti — apiplìkti intr.; SD1101 1. K kiek nuplikti: Jaunas, bet jau pradėjęs apiplìkt Kt. Tas kalnierius apiplìkęs Alk. 2. K nuplikti aplinkui. 3. K apsiplikyti: Apiplìks [miltai] i skaniai būs Krš. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
apkraičioti — 1 apkraičioti intr. apkristi, apibirti: Tavo kalnierius plaukais apkraičiojęs Ds. kraičioti; apkraičioti; atkraičioti; iškraičioti; nukraičioti; sukraičioti … Dictionary of the Lithuanian Language
atklerti — intr. atšokti, atvipti: Atklẽręs kalnierius Rt. klerti; apklerti; atklerti; išklerti; paklerti; suklerti … Dictionary of the Lithuanian Language
atvartas — ãtvartas sm. (1, 3b) žr. atvarta: 1. Pasėjau linus į ãtvartą Gs. Ãtvarte jau menkiau auga linai, kap plėšinỹ Gs. 2. D.Pošk, Pln, Jnk Kaptono, sermėgos atvartaĩ J. Par daug didelius ãtvartus padarė, šals pagerklis Užv. Kalnierius būdavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvėplinti — atvė̃plinti 1. intr. Šlv ateiti kaip vėplai, išsižiojus, atžioplinti: O kogi tu čia atvė̃plinai žiopsotų? Jž. Atvė̃plina lūpą paleidus i stovia Jrb. Dar ir šiandie tas girtuoklis atvė̃plino pas mus Mrj. Ateina bajoras, atvė̃plina TŽIII469(Kp).… … Dictionary of the Lithuanian Language
gerumas — gerùmas sm. (2), gẽrumas (3b) → 1 geras. 1. malonumas, palankumas: Koks tavo širdies gerumas! rš. Gerumas net per šonus trykšta Vaižg. Senio gerùmas, palaukit, dar jums išeis par pakaušį Skr. Ans nieko tavo gerùmo neatjaus Slnt. Žmogus buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalnierčikas — ×kalniẽrčikas sm. (1) žr. kalnierius: Kalnierčikus išsiuvinėjo raudonai Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
kalnėrus — ×kalnėrus sm. N kalnierius … Dictionary of the Lithuanian Language
kaunierius — ×kauniẽrius (brus. кaўнep) sm. (2) žr. kalnierius: Kietas kauniẽrius kaklą griaužia Lel. Pasistatyk kauniẽrių, ba šalta Dbk. Baltas marškinių kauniẽrius Srj. Jį paėmė už kaunieriaus ir išmetė laukan Mrj. Pasiūk man žiponą stačiu kauniẽrium… … Dictionary of the Lithuanian Language
